Testas Kawasaki Ninja ZX-6R – paskutinis R6 konkurentas

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am und aktualisiert am

Su „Ninja ZX-6R“ „Kawasaki“ siūlo vieną iš paskutinių 600 kubinių centimetrų supersportininkų. Tai tiesioginis Yamaha YZF-6R konkurentas, tačiau važiuoja visiškai kitaip. Du pasauliai susiduria. Galų gale, tai vėl skonio – ir fizinės būklės – klausimas.

Kawasaki bietet mit der Ninja ZX-6R eine der letzten 600er-Supersportlerinnen an. Sie ist eine direkte Konkurrentin zur Yamaha YZF-6R, fährt sich aber komplett anders. Zwei Welten prallen aufeinander. Am Ende ist es mal wieder eine Geschmacksfrage - und eine Frage der körperlichen Verfassung.
Su „Ninja ZX-6R“ „Kawasaki“ siūlo vieną iš paskutinių 600 kubinių centimetrų supersportininkų. Tai tiesioginis Yamaha YZF-6R konkurentas, tačiau važiuoja visiškai kitaip. Du pasauliai susiduria. Galų gale, tai vėl skonio – ir fizinės būklės – klausimas.

Testas Kawasaki Ninja ZX-6R – paskutinis R6 konkurentas

© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann
© Erich Reismann

ergonomika

Aš esu iš Ducati Hypermotard 950  Perjungtas į Kawasaki Ninja ZX-6R. Dieve, tai nepatogu. Ne, tai netiesa, bet ji yra tikra super sportininkė, o tai reiškia: aukšta sėdynė (830 milimetrų), gilūs stuburai, šiek tiek ištempta sėdėjimo padėtis. Ne, tu nesėdi kaip patarlė beždžionė prie šlifavimo akmens, bet esi labai orientuotas į priekinį ratą ir turi daug svorio ant riešų. Pažiūrėkite į galinio vaizdo veidrodžius. Žiūrėkite, jose galite pamatyti ne tik savo alkūnes. Vaizdas iš galo geras. Balnelis patogus, bakas nėra itin siauras kaip daugelio dviejų cilindrų dviračių, bet ir be reikalo neišskleidžia šlaunų. Kojų atramos yra gana aukštai ir šiek tiek atloštos, kas būdinga klasei. Man jie galėjo būti šiek tiek toliau, kad galėčiau labiau palaikyti save įsibėgėdamas. Nepaisant to, sėdint reikia įtemptų pilvo ir nugaros raumenų bei riebalų pečių ir dilbių srityje. Apsauga nuo vėjo vidutiniška, priekinis stiklas gana plokščias. Važiuojant greitkeliu po vairuotojo krūtine susikaupia oro pagalvė, kuri maloniai nuima svorį nuo riešų. Nėra tokio dalyko kaip ankštas posūkis ir reikalingas vairuotojo fiziškumas. Bakas talpina 17 litrų, tačiau kuro matuoklis patikimas tik iš dalies. Pilnu baku ir paruoštu važiuoti Kawasaki Ninja ZX-6R pagal gamyklines specifikacijas sveria 196 kilogramus. Jis jaučiasi lengvesnis stovint. Spidometras ir prietaisai yra palyginti paprasti. Puiku: analoginis tachometras. Šiais laikais tai beveik retenybė tarp supersportininkų. 

Tvarkymas

Nenoriu įžeisti „Kawasaki“ inžinierių, bet „Ninja ZX-6R“ nėra valdymo stebuklas. Tiesiogiai lyginant su „Yamaha R6“, reikia žymiai daugiau spausti vairą, kad „Kawasaki“ atsidurtų posūkyje. Siauruose kursuose taip pat rekomenduojame naudoti šlaunies spaudimą, kad nustatytumėte Ninja padėtį. Tik nesupraskite neteisingai: 6 serijos nindzė nėra rami ar net sudėtinga, tačiau pirmam impulsui apsisukti reikia dominuojančios, stiprios rankos. Tada, vieną kartą pakrypus kampu, režisuoti tampa daug lengviau. Ir būtent ši valdymo savybė vėliau pastebima dėl stabilumo: perlenktas Ninja guli pasvirusioje padėtyje ir yra itin stabilus. Greituose, ilguose posūkiuose tiesiogine prasme pravažiuojate asfalto juostą. Kreivės, kurių greitis mažesnis nei 70 km/h, nėra jų pageidaujama sritis; jie yra per daug įtempti, kad būtų greiti ilgą laiką. Tačiau kai viskas greitėja, Nindzė nuolat skiria savo metrus ir laiką. Ji man tai labai primena Suzuki GSX-R 1000. Man atrodo, kad abu modeliai paaukojo judrumą, kad įgytų neįtikėtiną stabilumą. Šiuo atžvilgiu tie, kurie renkasi tarp „Kawasaki Ninja ZX-6R“ ir „Yamaha R6“, tiesiog turi užduoti sau klausimą: jei man patinka manevringas ir judrus, tai „Yamaha“ stovykla yra geriau. Jei man patinka greiti posūkiai ir didelis stabilumas posūkiuose, kuris dažniausiai pasiekiamas tik iš „Ducati SBK“ modelių, tai man geriau sekasi „Kawasaki“. Tačiau valdymo trūkumas buvo tiek kampinėje bandomųjų lenktynių trasoje, tiek užmiesčio kelyje. Esant labai dideliam kampui priekis pradeda siurbti. Deja, negalėjau išfiltruoti, ar siurbimas vyksta nuo šakės, padangos ar viso priekio. Jausmas panašus į tai, kai priekinė padanga pasiekia ribą esant didelei stabdymo apkrovai, bet nuožulnioje padėtyje, kur pastebimai pakankamai sukibimo atsargų. Apibendrinant, motociklininkas iki šio taško mėgaujasi aukštu stabilumo laipsniu, bet vėliau jaučiasi šiek tiek tamsoje dėl paskutinių kelių nuolydžio laipsnių. Tikrai nepajunti, ar važiuoklė, važiuoklė ar padangos pasiekia savo ribas. Būtent šios valdymo savybės – kartu su didele vairavimo jėga – neleido man itin greitai važiuoti „Ninja“ balne. Kažkaip nepavyko sukurti pasitikėjimo kupinų santykių su priekiniu ratu, nors pasitikėjau padangomis (Bridgestone S22) ir aukštu stabilumo lygiu. Tačiau „Yamaha R6“ priekinio rato pojūtis buvo toks aiškus, kad bandomojoje trasoje tiesiogine prasme įsijaučiau į siautulį. 

Variklis/transmisija

Griežtai kalbant, „Kawasaki“ šiek tiek apgaudinėja su ZX-6R, kaip ir daro daugelį metų, nes jis turi 636 kubinius metrus ir todėl nėra klasikinis R4-600. Padidėjusio poslinkio idėja: didesnis bumas viduryje, t. y. gražesnis važiavimas užmiesčio keliu. Pagal gamyklines specifikacijas, „Ninja“ pasiekia 136 AG – su maksimaliu „Ram Air“ našumu – ir 130 arklių be „Ram Air“ efekto. Sukimo momentas yra 70,8 niutonmetro. Tai gana dosni 600 cc superatletui. Tačiau užmiesčio keliuose sukimo momento padidėjimo nepajutau – tiesiogiai lyginant su R6. Man netgi atrodė atvirkščiai: iki maždaug 7000 apsisukimų ZX-6R ir R6 nelabai ką veikia. „Kawasaki“ apie tai negailestingai lygina „Yamaha“. Be to, „Kawasaki“ serijos apdaila žaidžia savo lygoje. Tada atsiranda bumas, kurio R6 tiesiog neturi, nepaisant didesnio greičio. Kita vertus, „Ninja“ leidžia pastebimus apkrovos pokyčius esant žemiems apsisukimams ir ne visada sklandžiai veikia dujomis. Tai gali priversti jus paimti kvadratinę liniją plaukų segtukų posūkiuose arba sukant mieste. Įveikiant pirmuosius 4000 apsisukimų, eilėje keturių cilindrų variklis dirba gražiai ir sklandžiai su agresyviu įsiurbimo triukšmu. Pasirenkamas anglies duslintuvas Akrapovic yra gražus, bet garso prasme jis neturi tokio skirtumo, kaip oro dėžė po baku. Bet tai taupo svorį. Sąnaudos buvo stebėtinai didelės: vidutiniškai jos siekė 7,3 litro, įskaitant vingiuotas lenktynių trasas, ratus, pravažiavimus su visu greičiu ir pasivaikščiojimus užmiesčio keliu. Taupus yra kitoks. Šiuo atžvilgiu degalinėje reikėtų lankytis kas 240 kilometrų, nes degalų matuoklis – kaip jau minėta – rodo kintamą likusį atstumą. Nindzėje greitasis perjungiklis naudojamas tik perjungiant aukštyn. Jis veikia gerai ir nepastebimai. Būtų tikusi ir blipper funkcija – perjungimas žemyn be sankabos, juolab kad Kawasaki lentynoje turi technologiją, bet na, kažkaip reikia gelbėtis.

Važiuoklė

Kai grąžinau 6 serijos „Ninja“ importuotojui, nustebau: „Važiuoklė tikrai per minkšta keliui“, – sakė jie. Mano akys buvo plačiai atmerktos, nes radau, kad važiuoklė (šakė ir amortizatorius) yra gana ankšta. Bet gerai, viskas tvarkoje. Priekyje yra pilnai reguliuojama 41 mm USD šakė – būdinga šiai transporto priemonių klasei. Ir mano nuomone: aplinka trapi. Galinėje dalyje naudojamas šarnyrinis amortizatorius su kompensaciniu rezervuaru, taip pat pilnai reguliuojamas. Užpakalinė dalis taip pat jaučiasi traški. Ypač važiuojant mažesniu greičiu, jaučiu, kad važiuoklė kiek per daug amortizuojama. Tik esant didesniam tempui, stipriau stabdžius, įsibėgėjus ir tiesiog padidinus slėgį važiuoklėje, Ninja pradeda veikti harmoningai. Ji tiesiog nemėgsta lėto tempo. Jei paspausite, važiuoklė nebeatrodo kaulėta, o pilna ir tiksli. Kartu su dideliu stabilumu, jis gali būti nuvalytas per palyginti prastus kelius net dideliu greičiu, nes važiuoklė staiga suveikia. Taigi jūs turite galimybę rinktis perėjimą su daugybe asfalto kraštų: arba eikite per jį neskubiais žingsniais ir pajuskite kiekvieną tarpslankstelinių diskų ir riešų kraštą, arba užkariaukite savo vidinį niekšą ir duokite sau pakankamai medžiagos, kad subalansuotai įveiktumėte nelygumus. 

Stabdžiai

Stabdyti 600 kubinių centimetrų variklį nėra menas per se. Tačiau ZX-6R „Nissin“ stabdžių sistema yra puikiai sureguliuota. Slėgio taškas yra tikslus, nors bandomajame modelyje stabdžių linijoje buvo nedidelis oro burbuliukas, nes buvo pastebimas minimalus blukimas. Svirties eiga trapi, o pirmasis kąsnis sportiškas. Jei padidinsite svirties spaudimą tik vienu pirštu, antrasis kąsnis bus itin sportiškas, o Ninja lėtėja skaidriai ir smarkiai. Dėl stabilios konstrukcijos stabdymo jėgą galima lengvai pritaikyti keliui. ABS įsijungia vėlai ir švelniai. Stabdyti prieš posūkius yra įmanoma ir vargu ar sukelia Ninja neramumų. Kitaip tariant: aukščiausias stabdys. Du 310 mm diskai su beveik 200 kg sveriančia „Ninja“ leidžia lengvai. Galinis stabdys buvo nepastebimai tvirtas. Nieko daugiau apie tai nesugalvoju. 

Pastebėjo

Kiek jėgų reikia nindziui, kad jis pakeistų kryptį lėtu greičiu. Agile yra kitokia. Kaip stipriai variklis spaudžia ant viršaus. Puikūs stabdžiai. Aiški išvaizda, puikus garsas iš oro dėžės – tikrai niūrus. Geri galinio vaizdo veidrodėliai. 

Nepavyko

Ekranas kiek išėjęs iš mados, degalų matuoklis klasei per netikslus. Sąnaudos stebėtinai didelės, o prie apkrovos keitimo reakcijų reikia priprasti, ypač važiuojant pirmąja pavara. 

 

Bandymo rezultatas Kawasaki Ninja ZX-6R, p.bednar

 

Daugiau informacijos apie Kawasaki Ninja ZX-6R

Su maloniu palaikymu iš  IŠ VISO Austrija

Daugiau veiksmo nuotraukų iš bandomųjų važiavimų galite rasti Instagram:  apex_moto_at

Arba sekite mus Facebook:  Apex Moto