Ukrainos karas daugelį metų slėgė Austrijos ekonomiką

Ukrainos karas daugelį metų slėgė Austrijos ekonomiką

Austrijos ekonominių tyrimų institutas (Wifo) 2022 m. tikisi 3,9 procento BVP augimo. Ši reikšmė jau buvo prognozuota pavasario prognozėje kovo pabaigoje ir yra vienu procentiniu punktu mažesnė už prognozę, kurią ekonomikos tyrinėtojai prognozavo praėjusių metų rudenį. O iki 2026 metų sumažės vos iki 1,4 proc. 

Dabar pateikta vidutinės trukmės prognozė rodo, kad Ukrainos krizės padariniai Austrijos ekonomiką ir toliau apkraus ilgesnį laiką. Rusijos karas prieš Ukrainą stabdys ekonomikos augimą Austrijoje iki dešimtmečio vidurio.

Nuo 2022 iki 2026 metų BVP augimas sulėtės vidutiniškai puse procentinio punkto. Vietoj 2,6 procento per metus, kaip buvo manyta lapkritį, realus metinis augimas dabar atrodo tik 2,1 procento. Ir tai po ankstesnių metų buvo silpna dėl Koronos ir iš tikrųjų būtų galima tikėtis atšokimo, t. y. stipraus atsigavimo.

Dabar jis bus žymiai silpnesnis: dabartinėje vidutinės trukmės prognozėje teigiama: „Remiantis tarptautiniais pokyčiais, iki 2026 m. BVP augimas susilpnės iki vidutinės trukmės tendencijos augimo apie 1½% (Ø 2022/2026 +2,1% per metus, Ø 2010/2019 +1,5% per metus).

Nepaisant šio „ryškaus susilpnėjimo“, dėl demografinių pokyčių nulemtas didėjantis darbo jėgos trūkumas prognozuojamu laikotarpiu pastebimai mažėja nedarbas: „Wifo“ prognozės duomenimis, nedarbo lygis ikikrizinį lygį pasieks jau 2022 m., o 2026 m. turėtų siekti 6 proc.

„Omicron“ banga Kinijoje ir, visų pirma, Ukrainos karas sustiprina ir pratęsia jau nuo 2021 m. tarptautinėse rinkose pastebimą stiprų kainų augimą. Jį daugiausia lemia smarkiai išaugusios energijos, žaliavų ir tarpinių produktų kainos bei ženkliai išaugusios transporto išlaidos dėl pajėgumų kliūčių ir dėl to vėluojantys pristatymai. Wifo ekspertų teigimu, vartotojų kainos Austrijoje 2022 m. padidės beveik 6 %, o 2023 m. – 3¼ %. Tačiau tikėtina, kad vidutinės trukmės laikotarpiu infliacijos lygis bus bent ¼ procentinio punkto didesnis už ECB nustatytą 2 % tikslą.

Nors šiemet bus skiriamos papildomos išlaidos, siekiant sušvelninti perkamosios galios praradimą dėl didelės infliacijos ir užtikrinti tiekimą pabėgėliams iš Ukrainos, 2022 m. prognozuojamas deficito santykis, palyginti su vidutinės trukmės vertinimu nuo 2021 m. „Taip yra dėl su infliacija susijusių pajamų padidėjimo“, – teigiama prognozėje. Iki 2026 m. biudžeto deficito santykis turėtų sumažėti iki 0,4 % BVP.