Tai iš tikrųjų šiuo metu daro mūsų pramonė

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am und aktualisiert am

Ekonomika blogėja. Ką tai reiškia dirbtuvėms? Tai išanalizavo SME Research Austria.

Die Konjunktur trübt sich ein. Was heißt das für Werkstätten? Das hat die KMU Forschung Austria analysiert.
Ekonomika blogėja. Ką tai reiškia dirbtuvėms? Tai išanalizavo SME Research Austria.

Tai iš tikrųjų šiuo metu daro mūsų pramonė

Pasaulio ekonomikos perspektyvos ir toliau prastėja. Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau sumažino pasaulio augimo prognozes. Priežastis: Be Covid pandemijos, dabar yra papildoma krizė dėl karo Ukrainoje, kuri taip pat kelia įtampą ekonomikai. Bet kaip sekasi automobilių technikai? 

Pasaulio banko duomenimis, dėl karo Ukrainoje pasaulio ekonomika šiemet augs beveik vienu procentiniu punktu mažiau nei iš pradžių tikėtasi. Pasaulio banko prezidentas Davidas Malpassas neseniai sakė, kad dabar tikimasi 3,2 proc. Pasaulio bankas anksčiau manė, kad 4,1 proc.

TVF vadovė Kristalina Georgieva jau sukėlė dar vieną posėdyje trukdymą, prieš sumažindama savo prognozę, pabrėždama, kad pirmą kartą per daugelį metų infliacija tapo „aiškiu ir esamu pavojumi daugeliui pasaulio šalių“. „Tai didžiulė nesėkmė pasaulio ekonomikai“, – sakė TVF vadovas. Pasaulio ekonomika jau buvo praradusi pagreitį prieš Rusijos puolimą Ukrainoje. Sausio mėnesį TVF apskaičiavo, kad pasaulinis augimas 2022 m. sieks 4,4 proc. „Nuo to laiko, – sako Georgieva, – perspektyvos labai pablogėjo. Jos vyriausiasis ekonomistas Pierre'as-Olivier'as Gourinchasas dabar pabrėžė: „Pasaulio ekonomikos perspektyvos patyrė didelį nuosmukį, daugiausia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą“. Savo naujoje prognozėje TVF tikisi, kad šiemet pasaulinis augimas sieks tik 3,6 proc. Tai 0,8 procentinio punkto mažiau, nei manyta sausio mėnesį. TVF tikisi, kad euro zonos augimas bus 1,1 procentinio punkto mažesnis – 2,8 procento. 

Remiantis TVF prognozėmis, šiais metais Rusijos ekonomika turėtų susitraukti 8,5 proc., ty 11,3 procentinio punkto, palyginti su sausio mėn. Pasaulio bankas tikisi dar gilesnės recesijos. TVF tikisi dramatiško Ukrainos nuosmukio – tikimasi, kad dėl karo ekonomika susitrauks 35 proc. 

Manoma, kad infliacijos lygis išliks aukštas ilgiau, nei manyta anksčiau, daugiausia dėl karo. Šiais metais TVF prognozuoja, kad infliacija išsivysčiusiose šalyse sieks 5,7 proc., t. Besivystančiose ir besivystančiose šalyse infliacijos lygis vidutiniškai sieks 8,7 proc., ty padidės 2,8 procentinio punkto.

Tuo tarpu KMU Research Austria paskelbė dabartinę prekybos ir amatų ekonominę apžvalgą, atliktą Austrijos prekybos rūmų užsakymu. Žinoma, automobilių pramonę ypač domina padėtis tarp automobilių technikų (įskaitant vulkanizatorius).

Ir tai rodo, kad visa pramonė 2021 m. išgyveno gana gerai. 47 procentai įmonių pranešė apie 2021 m. pardavimų padidėjimą, palyginti su 2020 m. – vidutiniškai 15,7 procento. 30 procentų įmonių pardavimai išliko ankstesnių metų lygyje, o 23 procentų pardavimai sumažėjo (vidutiniškai 9,2 procento).

Palyginti su praėjusiais metais, pramonės šakos vidutinis nominalus pardavimas padidėjo 4,0 proc. Todėl plėtra buvo geresnė nei ankstesniais metais. Palyginimui, Austrijos bendra ekonomikos produkcija (bendrasis vidaus produktas) nominalia verte augo stipriau – 6,3 proc.

65 procentai įmonių 2021 metais galėjo arba turėjo padidinti pardavimo kainas, palyginti su 2020 metais, ir ne vienai įmonei teko mažinti kainas. Vidutiniškai pramonėje pardavimo kainos 2021 m. padidėjo 3,6 proc. Bendros vartotojų kainos 2021 m. išaugo 2,8 proc. (infliacijos lygis). Atsižvelgus į pardavimo kainų pokytį, pramonės pardavimai pagal apimtį padidėjo 0,4 proc. Palyginimui: realus bendrasis vidaus produktas buvo 4,5 procento didesnis nei praėjusiais metais.

Tuo tarpu pramonė taip pat uoliai investavo. 2021 metais investavo 57 procentai įmonių. Didžiąją dalį investicijų sudarė plėtros investicijos (44 proc.), 41 proc. – pakeitimo, 15 proc. – racionalizavimo.

Vidutiniškai 2021 metais vienam darbuotojui buvo investuota apie 4100 eurų – tai 101 proc. daugiau nei praėjusiais metais (2000 eurų), į kuriuos, žinoma, buvo su krize susijusių investicijų mažėjimo. Iš visų investicijų 2700 eurų vienam darbuotojui teko statyboms (2020 m. – 900 eurų), o kitoms (įrangos) investicijoms – 1400 eurų (2020 m. – 1100 eurų).

2022 metais planuoja investuoti 32 procentai įmonių. O kokie didžiausi iššūkiai 2022-iesiems? Šiais metais 66 procentus įmonių verslo veikloje veikia tiekėjų ar tiekimo grandinės problemos, 59 procentus – biurokratija ir administravimas, 54 procentus – žaliavų ir medžiagų kainų kilimas, 49 procentus – energijos kainų kilimas, 48 ​​procentus – mokesčiai ir muitai, 42 procentus – kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, 18 procentus – kainų konkurencija ir 11 procentų trūkumas.

2022 m. pirmąjį ketvirtį verslo situaciją „gerai“ įvertino 11 procentų įmonių (pernai – 2 proc.), „sezoniškai“ – 55 proc. (pernai – 44 proc.), o „prastai“ 34 proc. įmonių (pernai – 54 proc.). Pagal balansą (gerus ir blogus atsiliepimus turinčių įmonių dalis) įmonių, kurių verslo padėtis bloga, yra 23 procentiniais punktais daugiau. Palyginti su praėjusiu ketvirčiu, nuotaikų barometras nukrito, kaip pažymi SME Research Austria.

24 procentai įmonių pranešė, kad 2022 m. pirmąjį ketvirtį pardavimai padidėjo, palyginti su 2021 m. pirmuoju ketvirčiu (ankstesniais metais – 5 %). 48 procentai nepakito (pernai – 33 proc.), o pardavimai sumažėjo 28 proc. (ankstesniais metais – 62 proc.). Apskritai vyrauja įmonės, kurių pardavimai sumažėjo 4 procentiniais punktais. Tačiau situacija geresnė nei praėjusių metų palyginamąjį ketvirtį.

2022 m. antrojo ketvirčio pardavimų lūkesčiai yra nuolat atsargūs: 21 procentas įmonių tikisi, kad pardavimai padidės, palyginti su 2021 m. antruoju ketvirčiu (ankstesniais metais buvo 38%), 56 procentai nesitiki, o 23 procentai tikisi mažėjimo (ankstesniais metais – 27%).

Apskritai 2 procentiniais punktais vyrauja pesimistiniai vertinimai, tačiau neigiamas balansas yra mažesnis už praėjusių metų lygį (tuomet buvo 11 procentinių punktų).

2022 m. balandžio–birželio mėn. 21 procentas įmonių ketina didinti darbuotojų skaičių, 67 procentai nori išlaikyti bent pastovų darbuotojų skaičių, o 12 procentų – mažinti. „Tai reiškia, kad planuojamas darbuotojų skaičiaus padidėjimas vidutiniškai 1,3 proc.“, – analizuoja „SME Research Austria“.