Reikia pakeisti naftą

Reikia pakeisti naftą

„Automobilių pramonė išgyvena vieną iš sudėtingiausių etapų per savo daugiau nei 140 metų istoriją“, – aiškino Graco AVL List generalinis direktorius Helmutas Listas. Padidėjo tiek inovacijų, tiek technologijų patekimo į rinką greitis. Be to, dėl klientų elgesio, taip pat teisinės ir rinkos politikos svyravimų verslą buvo sunkiau planuoti. Milijardo dolerių investicija į gigabaterijų gamyklą gali greitai pasenti, jei, pavyzdžiui, kur nors pasaulyje bus sukurta geresnė ląstelių chemija. O baterijų kūrimas dar tik prasideda, pabrėžė daugelis ekspertų. Karlui Rose'ui, buvusiam naftos bendrovės ADNOC (Abu Dabio nacionalinės naftos bendrovės) vyriausiajam strategui, „baterijos yra ateities aliejus“. Rose įsitikinęs, kad 2050 metais Europa, Amerika ir Kinija turės elektrifikuotą privatų transportą. Tačiau kalbant apie baterijas, Europa metai iš metų atsilieka nuo JAV ir Azijos, kur į jas investuojama žymiai daugiau.

VW grupė nori bent sumažinti savo priklausomybę nuo akumuliatorių elementų tiekėjų. Akumuliatoriaus elementai sudaro apie 40 procentų elektromobilio vertės. „Mūsų tikslas yra patiems pasigaminti 50 procentų akumuliatorių elementų“, – paaiškino Michaelas Steineris, „Volkswagen AG“ vyriausiasis tyrimų vadovas. Siekdama kito technologinio šuolio, VW intensyvina bendradarbiavimą su tiekėjais kietojo kūno elementų srityje. Manoma, kad tai greičiau įkraunama, turi didesnį atstumą, yra patikimesnis, ilgesnis ir saugesnis nei dabartiniai ličio jonų elementai. Apskritai Steiner tikisi, kad iki 2035 m. baterijų elementų kainos sumažės iki 40 procentų. Tačiau perėjimas prie akumuliatoriaus ir elektrinio mobilumo vyksta daug lėčiau, nei tikėjosi daugelis automobilių gamintojų. To priežastys – nuo ​​netinkamo elektros tinklo iki didelių transporto priemonių sąnaudų ir netinkamos įkrovimo infrastruktūros. Rose atkreipė dėmesį, kad beveik du trečdaliai ES įkrovimo stotelių yra sutelktos trijose šalyse. Tai Nyderlandai, Vokietija ir Prancūzija. Rose'as mano, kad elektrinės transporto priemonės daro pastebimą įtaką pasaulinei naftos paklausai, o po 2030 m. jos sumažės 1,5 mln. barelių (159 litrų) per dieną. Apskritai pasaulyje šiuo metu išgaunama apie 100 mln. barelių žalios naftos per dieną, iš kurios maždaug trečdalis skiriama transportui. Naftos bendrovės, tokios kaip BP, pradėjo pereiti prieš daugelį metų, sakė Rebecca Yates, BP viceprezidentė Vienoje. „BP tikslas yra iki 2050 m. ar net anksčiau tapti anglies dioksido išmetimo įmone. Iki 2030 metų BP strateginis tikslas – padidinti įkrovimo taškų skaičių nuo dabartinių 27 000 iki 100 000 visame pasaulyje.

Franzo von Mahle požiūriu, sintetinio kuro negalima palikti nuošalyje. Šie e-degalai gaminami naudojant žaliąjį vandenilį ir CO2, kuris yra atskiriamas nuo pramoninių išmetamųjų dujų. Dėl sudėtingesnės gamybos jie yra brangesni ir turi prastesnį energijos balansą nei tiesioginis žaliosios elektros naudojimas akumuliatoriuose. Tačiau jie turi svarbių pranašumų: elektroniniai degalai dažnai laikomi geriausiu būdu dekarbonizuoti tokias sritis kaip konteinerių gabenimas ar tolimųjų reisų oro eismas. Priešingai, biokuro, kaip transporto iškastinių energijos šaltinių pakaitalo, potencialas yra ribotas, nes reikėtų vengti konkurencijos su maisto gamyba. E. degalai, įskaitant žaliąjį vandenilį, taip pat yra patrauklūs kaip ekologiškos elektros energijos saugykla. Tai reiškia, kad žalioji elektra, kai Europa bus labai priklausoma nuo importo, gali būti transportuojama labai dideliais atstumais taip pat lengvai, kaip ir žalia nafta. „Ikikastinių energijos šaltinių dalis pirminėje elektroje Europoje vis dar sudaro beveik 40 procentų“, – sakė ÖVK vadovas Bernhardas Geringeris. Pirminės energijos atveju jis yra daug didesnis.

Manoma, kad CO2 neutralūs degalai turi didelį ateities potencialą automobiliams. Tuo labiau, kad už Europos ribų automobiliuose vidaus degimo varikliai nėra uždrausti. Netgi tikimasi augimo, ypač tokiose besivystančiose šalyse kaip Indija. Naudojant tausų degalus, automobiliai taip pat gali važiuoti be teršalų, jei atsižvelgiama į bendrą automobilio ekologinį balansą, o ne tik į išmetamąsias dujas iš išmetimo sistemos. Ir tai daug pigiau nei naudojant akumuliatorinius elektrinius diskus, aiškino Michaelas Fleissas, diskų kūrėjo „Aurobay Europe“ generalinis direktorius. „Bloomberg“ tyrimo duomenimis, 2040 m. visame pasaulyje keliuose bus 900 milijonų degimo ir 600 milijonų transporto priemonių su akumuliatoriais, sakė Fleissas. „Aurobay“ buvo įkurta 2021 m. ir apima Kinijos automobilių gamintojo „Geely“ ir Europos dukterinės įmonės „Volvo“ degimo padalinį (nuo kūrimo iki variklių ir transmisijų gamybos). Šiais metais planuojama sukurti bendrą įmonę su „Renault“ vidaus degimo variklių padaliniu. „Tuomet tai bus didžiausias nepriklausomas jėgos agregatų gamintojas pasaulyje, kasmet visame pasaulyje pagaminantis penkis milijonus jėgos agregatų. Bendrovė taip pat kurs ir gamins modernius vidaus degimo variklius ir transmisijas kitiems tarptautiniams automobilių gamintojams, kurie nebegali sau leisti kurti savo variklių ir nori visiškai susikoncentruoti ties akumuliatoriniais elektriniais pavaromis.