Daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojant tik elektrą

Daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų naudojant tik elektrą

Tarptautinio Vienos automobilių simpoziumo organizatoriaus Bernhardo Geringerio teigimu, vien pažvelgti į elektrą ar neva neefektyvų e-kurą atskirai neužtenka. Iki Paryžiaus klimato tikslo 2050 m. maždaug 15 milijardų litrų iškastinio kuro, kuris šiuo metu kasdien pildomas visame pasaulyje, turėtų būti pakeistas klimatui neutraliu kuru, kad būtų pasiekti politiškai nustatyti klimato tikslai. „Siekiant tikro klimato neutralumo, reikia atsižvelgti į visą sistemą – nuo ​​tvarios energijos gamybos iki transporto priemonės rato. Vėjo turbina Čilėje su triguba vandenilio gamyba gerokai kompensuoja energijos konversijos trūkumą, palyginti su Vidurio Europa“, – aiškina Geringeris. Atsinaujinančios energijos gamybos potencialas ypač didelis tokiuose regionuose kaip Šiaurės Afrika, Artimieji Rytai, Čilė ir Australija.

Ulricho Kramerio, Kelno Fordo atsinaujinančių degalų technologijų eksperto, kuro tyrimai taip pat rodo, kad pasaulinių klimato tikslų įgyvendinimas yra nepasiekiamas pagal dabartinę strategiją. Apskritai, nuo reikalingos energijos ir žaliavų gamybos iki transporto priemonės gamybos, eksploatavimo ir perdirbimo, „tik elektra“ iki 2050 m. ES išskiria 39 procentais daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei naudojant įvairių klimatui neutralių technologijų derinį, kuris taip pat būtų žymiai pigesnis. Lemiamas veiksnys yra perėjimo prie klimatui neutralių transporto priemonių greitis, sako Krameris: „Taikant grynai akumuliatorių elektrinį metodą, tai neįvyksta pakankamai greitai, vien dėl įvairių techninių kliūčių, tokių kaip lėtas elektros tinklo plėtimas arba nepakankamas kobalto tiekimas akumuliatorių gamybai. Juk pramonė visame pasaulyje tikisi, kad baterijų saugojimo poreikis padidės šešis kartus, 203022.

E. kuro pagrindas yra ekologiška elektra ir vanduo. Briuselio Concawe atsinaujinančios energijos ekspertės Alba Soler teigimu, vienam litrui e-kuro reikia tik kelių litrų vandens, o iš grūdų pagaminto biokuro litre – tūkstančius litrų. Pagamintas žalias vandenilis gali būti toliau apdorojamas su CO2 iš pramoninių išmetamųjų dujų arba iš oro, kad būtų gautas e-metanas arba klimatui neutralus skystasis kuras, pvz., e-benzinas, e-žibalas arba e-dyzelinas. Tai reiškia, kad elektroninis kuras, kaip ir iškastinis kuras, gali būti pigiai gabenamas į Europą laivais ar vamzdynais. Kita vertus, skysto „žaliojo“ vandenilio transportavimas kainuotų žymiai brangiau. ES patvirtinus galimybę nuo 2035 m. nebenaudoti vidaus degimo variklių ir elektroninių degalų, potencialių gamintojų susidomėjimas auga. Thorstenas Herdanas, HIF EMEA vykdantysis direktorius, mažą elektroninių degalų demonstravimo gamyklą, kurią HIF Global kartu su „Porsche“ pastatė Čilės pietuose, vertino kaip svarbų šio sprendimo parengiamąjį darbą. Grupė nori pradėti masinę elektroninių degalų gamybą nuo 2026 m. Herdanas mato masinę elektroninių degalų rinką sunkiojo transporto, laivybos ir oro transporte, o ne lengvųjų automobilių sektoriuje. Didžiausia pasaulyje naftos bendrovė „Aramco“, įsikūrusi Saudo Arabijoje, dėl naujo ES sprendimo planuoja statyti nedidelę e-kuro gamyklą Europoje.