Kvantinis kompiuteris kaip keleivis

Transparenz: Redaktionell erstellt und geprüft.
Veröffentlicht am und aktualisiert am

Naujos kvantinės vairuotojo pagalbos sistemos skirtos pagerinti vairavimo patirtį ir padidinti saugumą.

Neue quantenbasierte Fahrerassistenzsysteme sollen das Fahrerlebnis verbessern und die Sicherheit erhöhen.
Naujos kvantinės vairuotojo pagalbos sistemos skirtos pagerinti vairavimo patirtį ir padidinti saugumą.

Kvantinis kompiuteris kaip keleivis

Keletas automobilių gamintojų, tokių kaip „Toyota“, „Volkswagen Group“, „Ford Motors“, „BMW Group“ ir „Mercedes-Benz“, jau bendradarbiauja su kvantinės skaičiavimo įmonėmis, kad naudotų šią technologiją įvairioms reikmėms. Ši technologija jau pasiteisino kuriant automobilių akumuliatorius ir optimizuojant ryšį, o dabar ji bus naudojama ir pažangiose vairuotojo pagalbos sistemose (ADAS). Pavyzdžiui, gamintojas „Tesla“ nori naudoti kvantinį dirbtinį intelektą savo būsimam „Full Self-Driving“ (FSD) sprendimui. Automobilių kibernetinio saugumo ekspertas VicOne pabrėžia, kad tam reikia patikimos apsaugos nuo kibernetinių atakų. 

Vairavimo asistentai (ADAS) naudoja jutiklius, kameras, radarą ir lidarą. Realaus laiko informacija naudojama valdyti tokias funkcijas kaip adaptyvi pastovaus greičio palaikymo sistema (ACC), kuri aktyviai reguliuoja atstumą tarp transporto priemonių, taip pat įspėjimas apie nukrypimą nuo eismo juostos, įspėjimas apie susidūrimą, aklosios zonos aptikimas, pėsčiųjų aptikimas ir statymo pagalba. Sėkmingas visų šių funkcijų diegimas priklauso nuo dviejų pagrindinių komponentų: jutiklių ir dirbtinio intelekto. Transporto priemonėms su ADAS technologijomis reikia daug jutiklių, kurie teiktų išsamius ir išsamius vartotojo duomenis apie automobilį ir jo aplinką. Remiantis tuo, integruotas arba debesies pagrindu sukurtas AI palaiko protingą sprendimų priėmimą ir įgalina savarankišką vairavimą.

Nors pažangiausi jutikliai vis dar yra ankstyvoje kūrimo stadijoje, jie gali padaryti ADAS tvirtesnį ir patikimesnį. Tai pasiekiama dėl patobulintos informacijos fiksavimo, tikslesnės padėties nustatymo ir navigacijos, mažiau klaidingų pavojaus signalų ir klaidingų sprendimų bei geresnio mokymosi ir savęs optimizavimo, kuris pasiekiamas derinant kvantinius jutiklius su intelektualiomis ADAS mokymosi galimybėmis. Tačiau norint teikti dirbtinio intelekto funkcijas, ADAS reikia didelės skaičiavimo galios, pavyzdžiui, siūlomos Tesla Model 3 Highland versijos su 720 trilijonų operacijų per sekundę (TOPS). Be procesoriaus ir GPU patobulinimų, siekiant padidinti našumą, pastaruoju metu taip pat atgimė NPU (Neural Processing Units). Be to, QPU (Quantum Processing Units) laikomi ateities žvaigždėmis ir žada didesnę skaičiavimo galią naudoti automobiliuose.

Tačiau kadangi kvantinės skaičiavimo technologijos plačiai naudojamos autonominėse transporto priemonėse, susirūpinimas taip pat kyla dėl galimo kvantinių skaičiavimų trikdžių arba trukdžių kvantinio skaičiavimo operacijoms, o tai gali kelti pavojų saugai, jau nekalbant apie pavojų žmonių gyvybei. Pagrindinė rizika yra vadinamoji kvantinė dekoherence. Šerdį, užtikrinantį didelę skaičiavimo galią kvantiniuose kompiuteriuose, gali sutrikdyti, be kita ko, temperatūros svyravimai ar elektromagnetiniai laukai. Anot VicOne ekspertų, šių trikdžių prevencija arba sušvelninimas yra labai svarbūs kuriant ir praktiškai įgyvendinant kvantines technologijas, ypač ADAS.

Tikimasi, kad kvantinių technologijų integravimas į ADAS programas ne tik taps įprasta, bet ir turės didelį ekonominį poveikį automobilių pramonei. Remiantis McKinsey ataskaita, novatoriška technologija automobilių pramonei iki 2030 m. uždirbs nuo 2 iki 3 milijardų dolerių. Tačiau automobilių gamintojams nekantriai imant kvantines technologijas, VicOne teigimu, būtina stebėti su kvantine technologija susijusią riziką ir įgyvendinti rizikos mažinimo strategijas, kad būtų užtikrintas transporto priemonių ir vairuotojų saugumas.