Vairavimas buvo vakar

Vairavimas buvo vakar

Kiekvienas, šiais metais vasaros atostogas leidžiantis Švedijoje, turi gerą galimybę susidurti su „automobiliu vaiduokliu“. Tačiau nesijaudinkite: priešingai nei pagarsėjęs klaidingu keliu važiuojantis vairuotojas – dažniausiai pasimetęs vairuotojas, išvažiavęs neteisingu išvažiavimu iš greitkelio – elektroniniu autopilotu valdomi „Volvo“ vyraujančių eismo taisyklių laikosi net geriau nei bet kuris iš mėsos ir kraujo vairuotojas. Šiuo metu 100 „Volvo S60“ pagrindu sukurtų prototipų yra kasdieniame eisme Švedijos metropolyje Geteborge, kaip ambicingo projekto „Drive Me“ dalis. Jie gali savarankiškai išlikti teisingoje juostoje, pritaikyti greitį prie greičio apribojimų ir įsilieti į riedantį eismą, vairuotojui nesikišant. Tiek Geteborgo miesto valdžia, tiek Švedijos transporto institucijos remia šį visame pasaulyje unikalų bandomąjį projektą, o 2017 metais „Volvo“ planuoja klientams pristatyti pirmąsias autonomines transporto priemones, pagrįstas XC90 visureigio modeliu.

Vairuoti ir jausti

Automobiliai vaiduokliai taip pat buvo karštų diskusijų tema šių metų Vienos variklių simpoziume, nes vairuotojo nedarbingumas naudojant autopilotą suteikia puikią galimybę drastiškai sumažinti vidaus degimo variklių degalų sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį. Vartojimą skatinantys veiksniai, tokie kaip nekontroliuojamas važiavimas akceleratoriumi ar per vėlyvas pavarų perjungimas aukštyn, gali būti išjungti, kaip ir socialiai nepageidaujamas kavalieriaus elgesys – startas, stumdymasis ar sėlinimas greitojoje juostoje. „Beveik visi transporto priemonių gamintojai dabar dirba prie autonominio arba bent jau pusiau autonominio vairavimo“, – aiškina Robertas Fischeris, „AVL List“ inžinerijos ir technologijų generalinis direktorius. Graco testavimo technologijų įmonė taip pat aktyviai dalyvauja kuriant. AVL „Drive“ programinė įranga leidžia automobilių gamintojams sukurti ne tik techninę bazę, bet ir judėjimo automobiliu vaiduokliu patirtį, paverčiant keleivių jausmus, klausą ir matymą metrikais. „Galiausiai svarbus plėtros tikslas yra suteikti autonominės transporto priemonės keleiviams malonų ir saugų jausmą“, – sako Robertas Fischeris.  

Hype ir realybė

Prieš kelias savaites internete pasirodė kiaušinio formos dvivietis su ant stogo sumontuotu fotoaparato bokšteliu vaizdas. Technologijų grupė „Google“ pristatė savo autonominės transporto priemonės prototipą, neturintį nei vairo, nei akceleratoriaus pedalo, nei stabdžių. Vairuotojas turi tik tris mygtukus, skirtus paprasčiausioms valdymo komandoms: užvedimas, parkavimas ir avarinis sustabdymas. Didžiausias bandomosios transporto priemonės greitis ribojamas iki 40 km/h; 360 laipsnių kampu besisukantis lazeris ant stogo kartu su kitais padėties ir orientacijos jutikliais nuolat skenuoja aplinką. Christopheris Urmsonas, „Google“ projektų vadovas, tinklaraščio įraše paskelbė apie lauko bandymą su 100 savarankiškai važiuojančių bandomųjų automobilių. Jo nuomone, kompiuteriu valdomos transporto priemonės yra saugesnės už žmonių vairuojamus automobilius, nes neturi aklųjų zonų, nuovargio ar išsiblaškymo problemų. Pasak Urmsono, rinkai paruošta savaeigio automobilio versija, kurią „Google“ kuria kartu su pramonės partneriais, bus parengta kelerius metus.

Peter Seipel: Autonomiškai dirbtuvėse

Kuo lengvesnis ir saugesnis važiavimas tampa vairuotojams ir keleiviams, tuo natūraliai sudėtingesnės tampa techninės sistemos, valdančios greičiausiu maršrutu iš A į B važiuojančias transporto priemones. Dirbtuvės turi nuolat susipažinti su naujais komponentais, kuriuos reikia reguliariai tikrinti, prižiūrėti ir, jei reikia, keisti. Pavyzdžiui, „Bosch“ technologijų grupėje apie 5000 inžinierių dirba kurdami saugos ir pagalbos sistemas, kurios leidžia automatizuoti vairavimą. O tiekėjas TRW šiuo metu kuria naujos kartos vaizdo kameras ir radiolokacinius jutiklius, kurie gali patikimai aptikti tiek stacionarias, tiek judančias kliūtis ir pateikti reikiamą informaciją elektroniniams pagalbiniams eismo juostos išlaikymui, juostos keitimui bei atstumo ir greičio kontrolei. Dirbtuvės bus patenkintos, nes transporto priemonės sudėtingumo laipsnis padidina susijusias remonto išlaidas. Tačiau neskaitant visų blaivių rinkos samprotavimų, deklaruojamas naujosios transporto priemonės autonomijos tikslas yra visiškai garbingas: vėliausiai iki 2020 metų eismo įvykiai su sužalojimais ir žuvusiais pagaliau turėtų tapti praeitimi.