Pavojus dirbtuvėms?

Pavojus dirbtuvėms?

Skundai yra įprasta prekybininkų praktika. Tačiau šiuo metu vidaus automobilių pramonei nėra ko pavydėti. Sumažėjo ne tik naujų registracijų skaičius (3,8 proc., palyginti su praėjusiais metais), bet ir keturiais procentais sumažėjo pinigų uždirbantis popardavimo verslas. Jei manote, kad daugelis automobilių platinimo įmonių pelno uždirba tik iš popardavimo verslo ir dirba su mažesne nei vieno procento pardavimo grąža, tuomet turite pasakyti: dabar laikas imtis verslo. Nes jei vidutinėms įmonėms šis finansiškai reikalingas pamatas bus prarastas, vietos dirbtuvėse viskas greitai aptems. Ar dabar keliama panika, ar čia tik perdėtas pesimizmas? 

Kas yra paveiktas?

Pirmiausia norime išsiaiškinti, kurios įmonės greičiausiai bus paveiktos. Andreasas Westermeyeris, Federalinės automobilių technikų gildijos generalinis direktorius, žino atsakymą: "Šiuo metu labai sėkmingai dirba mažesnės įmonės, kuriose dirba iki septynių darbuotojų. Čia padeda palyginti aukštas nuosavo kapitalo santykis ir šeimos jausmas." Didelės įmonės taip pat turi tvirtą poziciją ir joms nereikia panikuoti. „Sunkiausia yra vidutinio dydžio įmonėms, kurių viršininkas vis dar guli po automobiliu ir dirba su reikalais“, – sako Westermeyeris. Problema: Tokios įmonės jau pasiekė tam tikrą dydį, o tai reiškia atitinkamas administracines pastangas. Tačiau jei generalinis direktorius užsiėmęs mechaniniais darbais ir sunkiai gali pasirūpinti visuma, įmonei kyla pavojus smukti žemyn. Nes be tinkamos apskaitos, strategiškai svarbių sprendimų tinkamu laiku ir galbūt griežtų priemonių (raktinis žodis: nutraukimas), menkas pliusas gresia greitai virsti riebiu raudonu minusu. Esmė: jūsų finansinė galia. Nors mažos įmonės gali veikti gana savarankiškai, vidutinės įmonės vis dažniau atsiduria aklavietėje su bankais, gamintojais ir tiekėjais. Jei pinigų srautas netikėtai ir per kelias savaites žlunga, grėsmingai artėja bankrotas.

Ar sumaišymas yra problema?

Ar vietinėms dirbtuvėms taip blogai sekasi dėl daugybės klaidų? Čia labai sutariama: ne, tam yra per mažo masto ir netvarkinga problema. Federalinės gildijos meistras Friedrichas Naglas: "Deja, nėra oficialių duomenų apie botching'ą. Tačiau mes manome, kad botching vystosi maždaug lygiagrečiai su bendru verslu." To priežastys yra įvairios, žino Vienos valstybinės gildijos meistras Werneris Fesslis: "Bočas gali būti pigesnis, tačiau automobiliai tampa vis sudėtingesni ir sudėtingesni. Be labai specializuotos, brangios įrangos ir su tuo susijusių specialistų žinių šiuolaikinių automobilių remontuoti beveik neįmanoma. Tai riboja bočo kiekį." Be to, kaip pastebi Tirolio valstijos automobilių technikų gildijos meistras Martinas Gertlis, blaškymasis tam tikru mastu taip pat yra labai regioninis: "Čia slėniuose ir kalnuose, kur kartais niekur nėra tikros dirbtuvės, taip, neišvengiamai kyla blaškymasis. O pranešti apie visus maištininkus praktiškai neįmanoma." Werneris Fessl tai patvirtina: "Vienoje, žinoma, sumaišymas taip pat yra problema, tačiau miesto zonose tai labiau pastebima ir anksčiau ar vėliau apie tai pranešama. Todėl, mano nuomone, susimaišymas bus sutelktas į periferinius sandorius, tokius kaip avarijos ar senesnės transporto priemonės." Apibendrinant galima pasakyti: Taip, bočas tikrai nėra palankus geram dirbtuvių verslui, tačiau šiuo metu tai nekelia grėsmės automobilių pramonės egzistavimui. 

Derlius permainingas oras?

Blogas oras palankus verslui. Atšiauriomis žiemomis, šlapiais, apsnigtais ar net apledėjusiais keliais dažniau įvyksta avarijos ir sugadinama skarda nei šviesiomis vasaros dienomis. Švelnios žiemos yra grynas nuodas prekybai, ypač Austrijoje. "Jei pereinamieji laikotarpiai tokie ilgi ir švelnūs, tai žmonės ilgiau laukia padangų keitimo ir padaro mažiau lakštinio metalo žalos, nes keliai yra aiškūs ir gerai sukimba. Visoje pramonėje tokių pardavimų trūksta", – pastebi Nagl. Tas pats pasakytina ir apie krušą. Jei taip neatsitiks, įdubimų stūmikai ir daugelis kėbulų kūrėjų neteks darbo.
Tačiau kam automobilių pramonė turi pasiruošti, kai kalbama apie orus? Klimato fondo generalinis direktorius Ingmaras Höbarthas pateikė atsakymus, pagrįstus 2014 m. Austrijos padėties ataskaita apie klimato kaitą, kurioje dirbo daugiau nei 240 vietinių klimato tyrėjų: "Ekstremalūs oro reiškiniai didėja. Į šiaurę nuo pagrindinio Alpių kalnagūbrio bus daugiau kritulių, o Karintija bus sausesnė. Žiemos paprastai bus švelnesnės. Vietoj sniego iškris aukštesnė temperatūra." Be to, Austriją ypač stipriai paveikė klimato kaita. Pasaulinė temperatūra pakilo 0,85 laipsnio. Tačiau nuo 1880 m. temperatūra visoje Austrijoje pakilo dviem laipsniais. Kodėl taip yra? "Tai susiję su vietos reljefu: kalnai greičiau įšyla, kai jų nedengia sniegas ir ledynai. Tačiau kadangi ledynai smarkiai traukiasi, o sniegas tirpsta greičiau, darosi šilčiau nei vidutiniškai", – sako Höbarthas.

Mažesnė rida?

Įdomu ir tai, kad visi mūsų kontaktai pastebėjo tendenciją – šiek tiek mažesnė rida ir ilgesnis sustojimo laikas. Erikas Papinskis, Federalinės gildijos kėbulų kūrėjų meistras: "Klientai savo automobilius važinėja ilgiau, kartais tai vertina kaip investiciją ir sutvarko tam tikrus pažeidimus ar detales. Klausimas tik kada." Ir čia visi sutiko: net smulkūs remontai vėluoja kuo ilgiau. Martinas Gertlas nesistebi: "Šiandien automobilis nebeturi tokios svarbos kaip mano jaunystėje. Šiek tiek apgadinimų šen bei ten mūsų šiandien tikrai nejaudina. Automobilis per daug prarado savo teigiamą įvaizdį. Ir: Net verslo klientai tapo ekonomiškesni, kai kalbama apie remonto užsakymus." Be to, kaip tiki Papinskis, vis mažiau žmonių keliauja dideliais atstumais savo asmeniniais automobiliais, pavyzdžiui, atostogų kelionėse po Europą. Werneris Fessl iš Vienos tam pritaria ir priduria: "Net miesto aplinkoje mums trūksta klientų kilometrų. Puikiai išvystyto viešojo transporto ir dalijimosi automobiliais modelių dėka galime būti kaip slidinėjimo industrijoje: vos tik atsirado slidžių nuoma, slidžių pardavimas smuktelėjo."

Automobilių pramonėje F. Fessl įžvelgia ir per daug perteklinių aplinkosaugos priemonių: "Pavyzdžiui, oro kondicionavimo servisas. Yra beprotiški reikalavimai, kas, kaip ir su kokiu prietaisu gali keisti aušinimo skystį, tačiau įvykus avarijai greitai pažeidžiamas kondicionieriaus aušintuvas, o aušinimo skystis netrukdomas išbėga." Jei pažvelgsite į mūsų nacionalines sienas, galite savęs paklausti, kodėl vietinėse įmonėse kyla toks didelis šurmulys ir kodėl už kelių kilometrų į žemę akivaizdžiai lašėja aliejus ir kiti toksinai. Tarpvalstybinės, europinės priemonės ir gairės atrodo kitaip. Todėl, sako Fessl: "Daugelis vietinių darbo vietų priklauso nuo automobilių pramonės, taip pat nuo daugybės pinigų, kurie naudojami aplinkos apsaugai finansuoti. Jei tai išnyks, tikriausiai nebegalėsime sau leisti aplinkos apsaugos."

Ar nėra pinigų? 

Pinigai yra geras raktažodis. Ar remontas klientams per brangus ir (arba) trūksta pinigų? Nė viename mūsų klausime nebuvo tokio susitarimo kaip čia: Taip, klientų biržoje pinigų tiesiog nėra.
Prie to prisideda prasta ekonomika: daugelis darbo vietų yra nesaugios dėl pesimistinių ekonomikos perspektyvų. Nedidelį pajamų padidėjimą beveik iš karto suvalgo šaltis, o pragyvenimo išlaidos nuolat kyla. Erikas Papinskis atvirai sako: "Pinigų tiesiog neužtenka. Žmonės laukia ir jų neišlaidauja. Pažiūrėkite į valandinius įkainius: apie 120 eurų už valandą dirbtą dirbtuvėse žmonėms tiesiog per daug." Tikrai nėra ką daugiau pridurti, bet nenorime, kad tema baigtųsi tokia pesimistine gaida. Todėl ir pradėjome ieškoti sprendimų. Tačiau atsakymai nebuvo labai džiuginantys. „Jei turėtume aiškų sprendimo pasiūlymą, iš karto jį įgyvendintume“, – sako Martinas Gertlis. Erikas Papinskis įtraukia dar vieną komponentą: "Krizė pagaliau pasiekė galutinį vartotoją. Politikai stengiasi padėti – bet tik esant progai. Čia daugiau dėmesio reikėtų skirti vietinėms MVĮ, o ne kelioms didelėms pramonės įmonėms, kurias turime." Nes – ir tai gali būti šiek tiek keista – pernelyg dažnai girdime ir skaitome, kad, pavyzdžiui, ekonomikos ministras nepavargsta pabrėžti, kad MVĮ yra vietos ekonomikos pagrindas. Keista, kad šis visų dalykų stuburas vargu ar sulaukia paramos, kurios jam iš tikrųjų reikia.

Keletas peno apmąstymams iš Eriko Papinskio: Galbūt įmonėms vėl reikėtų skirti daugiau asmeninės atsakomybės ir išleisti mažiau reglamentų, o tai reiškia didžiulę finansinę naštą daugeliui įmonių. Norėdami tai padaryti, sutvarkykite administracinį aparatą ir padėkite tiems, kurie tikrai kasdien užtikrina pajamas generuojantį šalies vartojimą: darbuotojams. Jei M. Müller piniginėje mėnesio pabaigoje turės daugiau pinigų, ji taip pat gali sau leisti kasmetinę automobilio servisą.

Apklausa ir ekspertų komentarai Sebastian Huchler, GfK

Praėjusį mėnesį teiravomės, kaip pramonė vertina naujų registracijų raidą 2015 m. Po aiškaus rezultato su daugiausia neigiamais vertinimais, pagal kuriuos tik 21% tikisi pakilimo, dabar norėjome sužinoti, kaip prekiautojai ir dirbtuvės vertina artimiausią dirbtuvių verslo ateitį: dirbtuvių verslo srityje pramonė yra šiek tiek optimistiškesnė, nei kai kalbama apie naujų registracijų augimą28. (greičiau) neigiamas ateinančių metų įvertinimas. „Tikrųjų“ pesimistų dalis nėra tokia didelė: tik 13% įsitikinę, kad viskas nepasikeis į kalną. Turint 28 % optimistų, žinoma, negalima kalbėti apie rožines 2015 m. perspektyvas, tačiau belieka tikėtis, kad po šio nuolatinio sausringo periodo reikalai netrukus vėl ims gerėti. (Apklausos laikotarpis: 2014 m. lapkričio 17-24 d., respondentų skaičius: 342 įmonės)