Padidėjusi virusų rizika namų biure

Padidėjusi virusų rizika namų biure

„Jungtinėse Valstijose yra dviejų tipų didelės įmonės: tos, į kurias įsilaužė kinai, ir tos, kurios nežino, kad jas įsilaužė kinai. Šiais žodžiais buvęs FTB vadovas Jamesas Comey norėjo iliustruoti skaitmeninimo keliamą pavojų. Tiesą sakant, rizika būti įsilaužtam yra didesnė nei bet kada visame pasaulyje, ypač mažesnėms įmonėms ir, žinoma, ne tik Kinijos kibernetiniams nusikaltėliams. Tai įmonėms kelia didžiulius iššūkius. 

Jau 2019 m. Austrijoje elektroninių nusikaltimų skaičius išaugo beveik 45 procentais (žr. grafiką). Išpuoliai, kurie tapo žinomi, tikriausiai yra tik ledkalnio viršūnė. Ekspertai skaičiuoja, kad neregistruotų išpuolių prieš įmones skaičius yra daug didesnis, nei rodo oficiali nusikalstamumo statistika. O 2020 m. dėl Koronos priemonių gali įvykti naujas rekordas. Europos policijos agentūra Europolas balandį perspėjo: „Dėl pandemijos rekordiniam skaičiui potencialių aukų Europos Sąjungoje lieka namuose ir naudojasi internetinėmis paslaugomis, kibernetinių nusikaltėlių galimybės išnaudoti pažeidžiamumą ir naujas galimybes išaugo.

Interneto ir skaitmeninimo ekspertas Sanjay Sauldie perspėja: „Sistemos dar labiau pažeidžiamos dirbant iš namų“. Nusikaltėliai norėtų streikuoti ten, kur atlygis menkas, t. y. įmonėse, kuriose IT saugumas nėra atnaujintas. Sauldie atkreipia dėmesį, kad didžiausia silpnoji vieta – ne technologijos, o žmonės. Pernelyg dažnai, skundžiasi pramonės ekspertas, darbuotojai turi prieigą prie verslui svarbios informacijos nežinodami, kokią atsakomybę jie turi. Motor Presse Klub Austria (MPKA) organizuotame internetiniame seminare tema „Saugumas internete“ Sauldie davė patarimų, kaip apsisaugoti nuo elektroninių nusikaltimų. 

Kai kalbama apie EXE arba ZIP failus, skamba pavojaus varpai

Tai prasideda nuo pagrindinių dalykų, tokių kaip geri slaptažodžiai, kurie taip pat turėtų būti keičiami kas mėnesį, arba tai, kad pavojingus sukčiavimo el. laiškus dažnai galima atpažinti iš gramatinių ar rašybos klaidų, nes užpuolikai iš užsienio dažnai naudojasi vertimo programomis. Siuntėjo el. pašto adresas taip pat dažnai yra įtartinas. Tačiau įsilaužėliai tampa vis profesionalesni ir kartais atkartoja ištisas svetaines, pavyzdžiui, bankų. Čia atsiskleidžia žvilgsnis į neišvengiamai įtartiną URL. Apgavikiškas internetines parduotuves dažniausiai galima atpažinti iš to, kad vienintelis galimas atsiskaitymo būdas yra banko pavedimas. Pavojaus varpai taip pat turėtų skambėti, jei jūsų prašoma atidaryti EXE arba ZIP failus. Jei pranešime SMS arba el. paštu yra nuoroda, kurią turėtumėte spustelėti labai skubiai, adresatai paprastai gali manyti, kad sukčiavimas. Geros reputacijos įmonės paprastai nepateikia tiesioginių nuorodų į prisijungimo puslapį.

Tas pats pasakytina ir apie slaptažodžių įvedimą tiesiogiai el. Pasak Sauldie, privalomos reguliarios atsarginės kopijos išoriniuose standžiuosiuose diskuose ar debesų sprendimai, taip pat apsaugos programos nuo apsaugos nuo virusų iki ugniasienės iki šnipinėjimo programų. Jei reikia, saugumo rizikai įvertinti turėtų būti pasitelktas išorės ekspertas. „Net automobilis, – baigdamas perspėja ekspertas, – nebėra apsaugotas nuo kibernetinių nusikaltėlių. Elektroninių automobilio raktelių signalus galima perimti net pro namo sieną, nukopijuoti ir panaudoti varikliui užvesti. Todėl automobilio raktelių niekada negalima palikti įėjimo į namą zonoje. 

Patarimas:
Jei norite sužinoti, ar jūsų duomenys (el. paštas) kada nors nebuvo pavogti internete, galite atlikti savitikrą. Hasso Plattner instituto svetainėje yra tapatybės nutekėjimo tikrintuvas ( https://sec.hpi.de/ilc/search ). Kiekvienas, pateikęs savo el. pašto adresą, gaus pranešimą, ar jis yra duomenų nutekėjimo sąraše ir, jei taip, kokie duomenys buvo nutekinti.